Atviroji prieiga

Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų rezultatų

Mokslinė komunikacija – intelektuali ir kūrybinė veikla, kurios pagrindiniai tikslai siejami su naujų žinių vystymu, mokymu, sukurtų žinių platinimu visuomenėje.
Dauguma mokslinių tyrimų yra finansuojami viešosiomis lėšomis, todėl visiškai suprantamas finansuojančių institucijų pageidavimas turėti laisvą nemokamą prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų ir publikacijų. Šis noras skatinamas įvairių priežasčių – sukurtos žinios skatina naujus tyrimus, paremia atvirus mokslinius tyrinėjimus, skatina nuomonių ir duomenų analizės įvairovę, skatina tarpdisciplininius tyrimus, leidžia kurti naujus duomenis apjungiant keleto tyrimų duomenis, padidina investicijų ir mokslinių tyrimus grąžą, įgalina ugdyti naujus mokslininkus, skatina tyrimo rezultatų komercinį panaudojimą, leidžia į mokslą įtraukti visuomenę, leidžia priimti mokslo žiniomis ir duomenimis paremtus sprendimus ir kt.

Ilgus metus gyvavusi mokslinės komunikacijos sistema, kurios pagrindą sudarė komercinė leidyba, nebetenkina mokslo proceso dalyvių. Todėl vis didesnį vaidmenį įgauna atvirosios prieigos iniciatyva, kuri reiškia galimybę skelbti mokslinius tyrimus ir susipažinti su jais nemokamai.
Kadangi leidybos išlaidų turi tiek komercinė, tiek atviroji prieiga (angl. open access), todėl finansavimas reikalingas abiem atvejais. Skirtumas yra tas, kad išsprendus atvirosios prieigos finansavimo, t. y. mokslinių tyrimų rezultatams publikuoti ar išleisti reikalingų lėšų, klausimą, vartotojams sudaromos sąlygos nemokamai naudotis mokslo publikacijomis.
Būtina pabrėžti tai, kad atviroji prieiga nėra recenzavimo proceso vengimas arba antrarūšės produkcijos skelbimas, todėl ji nėra siejama su autorių mokslinių tyrimų publikavimu savo interneto svetainėse arba serveriuose.

Atvirosios prieigos principai yra paskelbti trijuose pagrindiniuose dokumentuose: Budapešto deklaracijoje (2002), Betesdos atvirosios prieigos leidybos pareiškime (2003) ir Berlyno deklaracijoje (2003).