Atvirosios prieigos plėtros kliūtys

Mokslinius tyrimus vykdančios institucijos, kurdamos atvirosios prieigos talpyklas, susiduria su mokslinių publikacijų autorių teisių problema, finansavimo, mokslininkų motyvacijos, valstybinės mokslo politikos reikalavimų ir reglamentavimo trūkumu ir kt. klausimais.
Mokslininkai skeptiškai vertina atvirosios prieigos iniciatyvą dėl kelių priežasčių:

  • Daugelio šalių mokslinės produkcijos vertinimo sistema atsižvelgia tik į tam tikrose duomenų bazėse referuojamas publikacijas, turinčias aukštus citavimo rodiklius. Didžiausią pripažinimą turi publikacijos, referuojamos duomenų bazėje ISI Web of Science ir publikuotos aukštus citavimo indeksus turinčiuose žurnaluose. Dėl šios priežasties mokslininkai siekia publikuotis būtent šiuose gerai vertinamuose žurnaluose.
  • Publikacijas įkelti į institucines ir temines talpyklas trukdo tai, kad autoriai, publikuodami straipsnius žurnaluose, pasirašo licencines sutartis, pagal kurias autorių teises perduoda leidykloms. Tokiu atveju jie savo teises laisvai skelbti ir įkelti mokslo publikacijas į atvirosios prieigos talpyklas atiduoda į leidėjų rankas.
  • Dažnai mokslininkai nėra susipažinę su įvairių prestižinių žurnalų leidėjų, mokslo bendruomenių ir konkrečių žurnalų nuostatomis dėl atvirosios prieigos.

Atvirosios prieigos judėjimas turi įvertinti mokslinės komunikacijos procese kylančias problemas ir savo veiklą nukreipti joms spręsti. Siekiant paskatinti atvirosios prieigos plėtrą, iniciatyva turi vykti trimis kryptimis:

  • instituciniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu turi būti formuojama atvirosios prieigos politika ir priimami dokumentai, skatinantys bei palaikantys atvirąją prieigą;
  • turi būti užtikrinta informacijos apie atvirosios prieigos naudą sklaida tarptautiniu, nacionaliniu, institucijų ir mokslo bendruomenės lygmenimis;
  • turi būti aktyvinama atvirosios prieigos žurnalų leidyba ir teminių, institucinių bei jungtinių talpyklų kūrimas.

Atvirosios prieigos talpyklų kūrėjai dažnai inicijuoja projektus, palaiko ryšius su dėstytojais ir mokslininkais, skatindami ir padėdami jiems kaupti publikacijas atvirosios prieigos talpyklose. Įvairiose pasaulio šalyse mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos, universitetai, mokslo institutai patvirtina dokumentus, įpareigojančius mokslo bendruomenę savo sukurtą mokslinę produkciją kaupti institucinėse talpyklose ir užtikrinti jų plėtrą.

Parengta nemažai dokumentų, nuostatų ir rekomendacijų, skatinančių ir palaikančių atvirosios prieigos plėtrą tarptautiniu ir įvairių šalių vyriausybiniu lygmeniu. Pagal Berlyno deklaraciją (2003), institucijos turi suformuluoti savo strategines nuostatas dėl atvirosios prieigos:
• įpareigoti institucijų mokslininkus kaupti jų publikuotų mokslinių tyrimų, finansuotų vyriausybės ar įvairių fondų lėšomis, kopijas atvirosios prieigos talpyklose;
• skatinti mokslininkus publikuoti savo mokslinius straipsnius atvirosios prieigos žurnaluose ir suteikti finansinę paramą publikavimo išlaidoms padengti.

Projekto SHERPA RoMEO svetainėje yra pateikta informacija apie leidėjų autorių teisių politiką ir leidėjų nuostatas dėl autorių straipsnių kaupimo institucinėse talpyklose. Dalis leidėjų duoda leidimą įkelti į talpyklas (archyvuoti) publikacijas be jokių apribojimų (pvz., American Institute of Physics, IEEE ir kt.). Kita dalis leidėjų (pvz., American Heart Association, International Glaciological Society ir kt.) leidžia įkelti publikacijas praėjus tam tikram laikotarpiui (pvz., praėjus 6–12 mėn. nuo publikavimo).

Projekto SHERPA JULIET svetainėje pateikiami mokslo tyrimus finansuojančių institucijų reikalavimai dėl tyrimo rezultatų prieinamumo ir jų įkėlimo į atvirosios prieigos talpyklas. Čia taip pat pateikiama informacija dėl tyrimo duomenų paskelbimo.

Atvirosios prieigos iniciatyva palaikoma daugelyje pasaulio ir Europos universitetų ir mokslo tyrimų institutų, jie yra patvirtinę atvirosios prieigos prie jų institucijose atliktų mokslinių tyrimų rezultatų politinius ir vykdomuosius dokumentus. Apie šalių ir konkrečių institucijų požiūrį į atvirosios prieigos iniciatyvą galima spręsti iš priimtų dokumentų, reglamentuojančių atvirosios prieigos klausimų sprendimą nacionaliniu ir instituciniu lygmenimis. Registre ROARMAP (Registry of Open Access Repository Material Archiving Policies) galima rasti institucijų ir mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų politikos dokumentus atvirosios prieigos klausimais. Kuriant institucines talpyklas, susiduriama su finansinių ir žmogiškųjų išteklių problema. Nedidelės institucijos dažniausiai neturi reikiamų lėšų, techninės bei programinės įrangos ir kompetentingų specialistų, galinčių kurti atvirosios prieigos talpyklas ir jas prižiūrėti (Saarti 2005; Graham, Skaggs, Stevens 2005). Dėl šios priežasties, kuriant atvirosios prieigos talpyklas, ištekliai (talpyklų programinės įrangos kūrimas ar adaptavimas, talpyklos (-ų) infrastruktūros kūrimas, finansavimo šaltiniai) sujungiami ne tik kelių institucijų, bet ir visos šalies mastu, pvz., ARROW (angl. Australian Research Repositories Online to the World), eLABa (Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka).